draikyti

draikýti, draĩko, draĩkė iter. driekti: 1. Jei vorai voratinklius draiko, būs giedra MTtV20(Skdv). | prk.: Dar skambino ji, dar draikė garsus rš. | refl.: Žiūrėk, kokis čia siūlas draĩkosi – gal nutrūkęs Rdm. Voratinkliai draikės be vėjo Mair. Ant čiuprynos plaukai draikos JD856. Po visą orą draikės dūmų rūkai Vaižg. 2. R344, K Nedraikýk linų be reikalo Kal. Nedraikýkiat šiaudų, tegul stovi krūvo[je] Kv. Vėjas plaukus draĩko (taršo) Krkl. Kam draikaĩ siūlus? Rdm. Jo avižas arkliai draĩkė, o dabar ant kitų barasi Ds. | refl.: Draĩkos po kojomis siūlai, šiaudai Š. Visokių šiaudagalių čia draĩkosi – surink tuojaus! Kt. Kokios čia pakulos draĩkosi po priesėnį? Ėr. Rugiai išsivartę – labai draĩkosi pjaunant Ėr. Debesys jau pradeda draikytis, vėjas kiek pasisuko I.Simon. | prk.: Draikėsi galvoj mintys sp. ║ refl. prk. painiotis, maišytis: Pasitrauk, ko čia po kojoms draikaisi Pp. Žąsiukai draikėsi po dobilus – niekap negalėjau išvaryti Brt. Du stikliuku išgers ir draikosi pasuolėmis rš. 3. refl. Šd lakstytis, rujoti: Kalė draĩkos – šunų pilna Vb. 4. refl. valkiotis, daužytis: Valkiojuosi, daužausi, draikausi SD15. Po svietą valkiojos ir draikės rš. 5. refl. nerimtai elgtis, ištvirkauti: Ta šmaižmė draĩkosi (meilinasi, lenda) ir prie mano sūnaus Jnšk. Ta pana draĩkosi (vaiposi, maivosi) kap kokia pamaiva Alvt. 6. refl. pykti, keršyti: Duok, jeib gražiai laikyčiaus, ant artimo nedraikyčiaus PG. \ draikyti; antdraikyti; apdraikyti; įdraikyti; išdraikyti; nudraikyti; padraikyti; pradraikyti; pridraikyti; sudraikyti; uždraikyti